Akmuo Užpaliams

Užpaliai – abipus Šventosios upės įsikūręs miestelis, seniūnijos centras. Dabartinėje vietoje miestelis pradėjo kurtis XVI a. prie vieno iš tuometinių Gedimino dvarų, šalia Vilnių su Ryga jungusio prekybos kelio. Tai lėmė miestelio, kaip prekybos centro, formavimąsi, jo reikšmės augimą. 1792 m. Užpaliams buvo suteiktos Magdeburgo, laisvojo miesto, teisės ir suteiktas herbas, atspindintis čia plėtotą linininkystę ir prekybą linais bei prekybos įtaką miestų augimui. Užpalių herbas oficialiai atkurtas 1998 m. Užpalių pavadinimo kilmė aiškinama skirtingai. Tikėtina, kad vietovės pavadinimas kilęs nuo čia pratekančio Šventosios intako – Užpalos. Taip pat manoma, kad vietovardis sudarytas iš prielinksnio „už“ ir daiktavardžio „palios“, reiškiančio čia buvusias pelkes. Rašytiniuose šaltiniuose Užpaliai pirmą kartą paminėti 1261 m. Tačiau šio krašto istorija prasideda nuo senųjų akmens amžiaus gyvenviečių, vėliau Užpaliai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio pilis, išaugusi į dvarvietę, valsčius, o dabar – seniūnija. Miestelio centre, skverelyje 2000 m. pastatytas paminklinis akmuo Užpaliams, žymintis dvi miesteliui svarbias datas: 1233 – lietuvių pergalė Užpaliuose vyskusiose kautynėse tarp Livonijos ordino ir kunigaikščio Rimgaudo bei 1792 – Magdeburgo teisių suteikimas Užpaliams. Paminklą puošia Užpalių herbas ir užrašas: „Miestus augina prekyba“.