Daugailiai – šalia istorinio trakto Sankt Peterburgas–Varšuva, virtusio magistraliniu keliu A6, įsikūręs miestelis, seniūnijos centras. Miestelio pakraštyje stūkso Daugailių piliakalnis (1) (I tūkst. pr. Kr.–I tūkst. po Kr. pr.), ant kurio stovėjo pilis, paminėta 1254 m. XVII a. pab. ant piliakalnio pastatyta pirmoji Daugailių bažnyčia, sudegusi 1766 m. Jos vietoje 1990 m. pastatytas kryžius, išlikusios kapinaitės. Dabartinė Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (2), medinė, dvibokštė, neobaroko stilistikos su klasicizmo ir liaudies architektūros bruožais, pastatyta 1883 m. (projekto aut. J. Golinevičius). Bažnyčios šventoriuje palaidotas ilgametis Daugailių parapijos klebonas monsinjoras kunigas, kraštotyrininkas, visuomenininkas Petras Baltuška (1930–2012), šalia – Daugailių parapijoje gimusio arkivyskupo, Lietuvos užsienio reikalų ministro, politinio kalinio, prof. Mečislovo Reinio (1884–1953) simbolinis kapas. Atminimo lentomis įamžintas Nepriklausomybės kovų 1919–1920 m. Daugailių valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierių ir savanorių, šio krašto partizanų, žuvusių 1945–1950 m., atminimas. Miestelio centre 1938 m. pastatytas ir vyskupo M. Reinio pašventintas paminklas Dievui ir Tėvynei (3). Paminklas skirtas 550–osioms Lietuvos krikšto metinėms, katalikiškosios jaunimo sąjungos „Pavasaris“ 25–erių metų sukakčiai, Lietuvos nepriklausomybės 20–mečiui ir 15 metų Daugailių pavasarininkų kuopos veiklai paminėti. Prasidėjus Atgimimui, kun. P. Baltuškos dėka paminklas restauruotas, 2002 m. įrengta memorialinė plokštė Daugailių krašto partizanams atminti.
Kubilių k. istorinę praeitį saugo paminklas (4) (aut. K. Musteikis), skirtas atminti 28–iems Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanams (1944–1953).
Taukelių k. galima aplankyti senąsias dvaro kapines (5). Jose išlikę dvarininkų Kozielų šeimos koplyčios griuvėsiai, 1979 m. pastatytas stogastulpis (aut. S. Karanauskas) čia palaidotam Jokūbui Šimkevičiui (1775–1818). Garsus to meto gydytojas, vienas iš pediatrijos pradininkų, blaivybės idėjos propaguotojas, visuomenės veikėjas, satyrikas ir filantropas J. Šimkevičius gimė Raseinių valsčiuje, paskutines gyvenimo dienas praleido Taukelių dvare.
Juknėnai – poetų žemė, kurią išgarsino broliai Miškiniai: tremties dainius Antanas ir vertėjas Motiejus. Jų namuose įkurtas Utenos kraštotyros muziejaus padalinys – A. ir M. Miškinių literatūrinė–etnografinė sodyba (6), kur įrengtos ekspozicijos, lankytojai kviečiami į edukacijas ir kultūros renginius.
Alaušo ežero rytiniame krante stūkso legendomis apipintas Maneičių piliakalnis (7) (I tūkst. po Kr. – II tūkst. pr.). Pasakojama, kad ant piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Alaušo pilis. Kunigaikštis labai mėgęs didelį skaidrų ežerą, todėl mirdamas prašęs jo palaikų pelenus išberti į šio ežero vandenis. Žmonės taip ir padarę, o patį ežerą kunigaikščio garbei pavadinę Alaušu...
Keliaudami Utenos krašte, pažinkime Daugailius ir jų apylinkes!
ŽEMĖLAPIS
+24
Atsiliepimai