Hab. biologijos mokslų dr. Eugenija Šimkūnaitė (1920–1996) savo gyvenimu ir veikla sukaupė ne tik didžiulį etnokultūrinį bei intelektualinį turtą Lietuvai, bet ir paliko neišdildomus įspūdžius su ja bendravusiems žmonėms, suformavo unikalų savo, kaip liaudies žiniuonės, įvaizdį. Gimusi Novorosijsko mieste (Krasnodaro kraštas, Rusija), Gesė – tas vardas ją lydėjo visą gyvenimą – užaugo ir amžinojo poilsio atgulė Tauragnuose. Dar gyva būdama daktarė prašė jai mirus ant kapo pasodinti vyšnią. Siekiant pagerbti šios iškilios asmenybės atminimą, Žolinčių akademijos prezidentės D. Kunčienės iniciatyva ant Labės ežero šlaito pradėtas kurti „Gesės vyšnių sodas“. 2012 m. buvo pasodinta Žolinčių akademijos padovanota 41 vyšnia. Vėliau vyšnias sodino E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo nariai, Tauragnų krašto bendruomenė, privatūs asmenys. Kraštietis R. Šimkūnas sukūrė sodą juosiančios tvorelės vartus ir užrašą. Nuo 2014 m. Tauragnų krašto bendruomenė organizuoja tradicine tapusią Vyšnių žydėjimo, o kartu ir bendruomenės gimtadienio šventę. 100-osioms gimimo metinėms buvo sumanyta jos tėvų buvusios trobos vietoje pastatyti stogastulpį, žymintį, kad čia ji gyveno, čia praėjo jos basakojės vaikystės vasaros, o šalia, Gesės vyšnių sode, jos atminimą įamžinti pastatant suolą. Skulptorius ir žymus medžio drožėjas ukmergiškis Rimantas Zinkevičius išdrožė suolą ir ant jo išraižė habilituotos daktarės žodžius: „Jeigu paparčio žiedo specialiai neieškai, tai žiedas susiras tave būtinai“. Nuo šiol suolas visiems Gesės vyšnių sodo lankytojams primins garsios žiniuonės išsakytą mintį ir leis atsipūsti bei pamąstyti apie jos nuveiktus darbus.
+24
Atsiliepimai