Istoriko A. Šapokos gimtinės vieta

Istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius Adolfas Šapoka 1906 m. gimė Grybelių k. (Utenos valsčius). 1929 m. baigė Lietuvos universitetą. 1930–1931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete. 1932–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju. 1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute. Nuo 1934 m. dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje. Tuo pat metu su kitais autoriais parengė ir 1936 m. išleido veikalą „Lietuvos istorija“. Taip pat redagavo ir kitą jaunų istorikų darbą „Jogaila“ (1935), skaitė paskaitas, vadovavo seminarams ir kursiniams darbams. Publikavo straipsnius žurnaluose „Praeitis“, „Senovė“, „Vairas“, „Židinys“ ir kt. 1938 m. apgynė disertaciją „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos“, jam suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. 1939 m. vasarą apgynė habilitacinį darbą „1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.“, suteiktas docento vardas. 1940–1941 m. dirbo redakcijoje „Lietuviškos enciklopedijos“, dėstė istoriją Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. 1941–1943 m. – Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Čia dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas, rūpinosi nauju veikalo „Lietuvos istorija“ leidimu (1950). 1948 m. emigravo į Kanadą. 1949–1961 m. redagavo katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai“, buvo jo vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiavo Bostone leidžiamoje „Lietuvių enciklopedija“. Pasirašinėjo Stanio, Mikulėno, Grybo ir kitais slapyvardžiais. A. Šapoka pasižymėjo kaip aktyvus visuomenininkas, buvo renkamas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių katalikų federacijai, priklausė Lietuvių katalikų kultūros draugijai, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys. Mirė 1961 m, palaidotas Toronte (Kanada), Šv. Jono lietuvių kapinėse. Įamžinant atminimą, 1997 m. istoriko vardu pavadinta Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, 2001 m. gimnazijoje atidarytas A. Šapokos atminimo kambarys. 1993 m. žymus Utenos krašto medžio drožėjas Pranas Kaziūnas sukūrė ąžuolinį stogastulpį, pastatytą gimtosios A. Šapokos sodybos vietoje. Sodybos vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą.