Jasonių dvaro senosios kapinės ir archeologo P. Vilčinsko kapas

XVIII – XIX a. Jasonių dvarą valdė ir jame gyveno Lietuvos kultūrai nusipelnę ponai Vilčinskai. Vilčinskai Jasonyse įkūrė karietų dirbtuves, dalyvavo 1831 m. sukilime, tyrinėjo piliakalnius, rinko ir saugojo archeologinius radinius. Pranciškus Vilčinskas gimė 1796 m. Jasonyse (Utenos r.). 1847 m. tapo Sankt Peterburgo (Rusija) archeologų-numizatų draugijos nariu. P. Vilčinskas – vienas pirmųjų Lietuvos archeologų, dalis jo surinktų archeologinių dirbinių pateko į Ermitažą (Sankt Peterburge). Kasinėjo Pakalnių piliakalnį (Utenos r.), Narkūnų piliakalnį (Utenos r.), Užpalių pilkapius (Utenos r.), Kustų pilkapius (Utenos r.), Šeimyniškių pilkapyną (Utenos r.), Vitkūnų ir Sungailiškio piliakalnius (Utenos r.), Šeimyniškių piliakalnį (Utenos r.), Ukmergės piliakalnį, pilkapius šalia dvaro sodybos Ralovščiznoje (Ašmenos apskr., Baltarusija), pilkapį šalia Doržės kaimo (Baltarusija), pilkapius Ušaičio vietovėje (Lepelio apskr., Baltarusija). Dalis jo surinktų archeologinių dirbinių pateko į Ermitažą Sankt Peterburge (Rusija). P. Vilčinskas mirė 1859 m, palaidotas Jasonių dvaro senosiose kapinėse. Palaidojimo vietoje 1984 m. pastatytas žymaus tautodailininko – medžio skulptoriaus Stasio Karanausko išdrožtas stogastulpis. Dvaro senosios kapinės ir P. Vilčinsko kapas įtraukti į Kultūros vertybių registrą.