Lietuvos kariuomenės kūrėjo gen. J. Galvydžio-Bykausko gimtinės vieta

Lietuvos karinis, politinis bei visuomenės veikėjas, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, generolas Jonas Galvydis-Bykauskas gimė 1864 m. Degėsių k. (Užpalių valsčius). 1886 m. baigė Peterburgo karo mokyklą. 1909 m. baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Dalyvavo Japonijos-Rusijos kare, Pirmajame pasauliniame kare. Buvo vienas iš nedaugelio karininkų, paminėtų istoriniame Ministro Pirmininko prof. A. Voldemaro 1918 m. lapkričio 23 d. įsakyme Apsaugos ministerijai dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo: „Pulkininką Galvydį-Bykauską skiriu vadu pirmojo pulko, steigiamojo Alytuje. Jam įsakau tuojau pradėti priruošiamąjį darbą ir pasirinkti sau reikalingąjį kadrą.“ J. Galvydis-Bykauskas paruošė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. Buvo visų karinių dalinių, veikiančių Vilniaus srityje, vadas. 1919 m. paskirtas Kauno karo mokyklos viršininku, Kauno įgulos viršininku, jam suteiktas generolo-leitenanto laipsnis. 1920 m. laikinai ėjo vyriausiojo kariuomenės vado pareigas, išrinktas Steigiamojo seimo nariu (buvo renkamas Utenos apygardoje). 1921–1926 m. vėl paskirtas Kauno karo mokyklos viršininku, 1922–1923 m. – Kauno įgulos viršininku. 1926 m. suteiktas generolo laipsnis. Gen. J. Galvydis-Bykauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2–ojo laipsnio ordinu (1926), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2–ojo laipsnio ordinu (1928), Savanorių medaliu (1929), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10–mečio medaliu (1928), Vyčio Kryžiaus 5–ojo laipsnio ordinu, Rusijos kariuomenėje – Šv. Vladimiro 4–ojo laipsnio, Šv. Anos 3–iojo ir 2–ojo laipsnių, Šv. Stanislovo 3–iojo ir 2–ojo laipsnių, Bulgarijos ir Persijos ordinais. Išėjęs iš aktyviosios karo tarnybos, gen. J. Galvydis-Bykauskas nuolat domėjosi kariuomenės reikalais, visuomenės ir politikos klausimais. Ilgą laiką buvo renkamas Karininkų ramovės garbės teismo nariu. Rašė į Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Katalikų veikimo centro, Ūkininkų kooperatyvų sąjungos veikėjų periodinę spaudą, bendradarbiavo su žurnalais „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Karys“, „XX amžius“, „Laisvoji Lietuva“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Rašė pėstininkų taktikos, šaudybos ir kitais klausimais. Parašė knygas „Komunizmas Ispanijoje“ (1939), „Marksizmas pavojuje: istoriški keliai ir kryžkelės“ (1940), „Lietuva pasaulėžiūrų kovoje“ (1936). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. gen. J. Galvydis-Bykauskas buvo NKVD suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, 1941 m. iš kalėjimo išvaduotas. Mirė 1943 m. Kaune, palaidotas senosiose Raudondvario kapinėse. Generolo atminimui gimtinėje Degėsių kaime pastatytas koplytstulpis.