Atsidūrus Rašės upelio slėnyje, maždaug už 500 m nuo Utenos tvenkinio užtvankos, apie 15 m aukščio šlaito papėdėje, galima grožėtis kaip kairiajame krante susidariusiame duburyje-užutekyje verda keliolika versmių. Iš žemės gelmių ištryškusio vandens perteklius nuteka į Rašę. Žiūrint pro skaidrų vandenį į žiopčiojantį dugną atrodo lyg akys smėlyje atsiveria ir užsimerkia – tai čia, tai ten, tai dar toliau. Atrodytų lyg tikros Laumių akys mirksi tarsi bijodamos dienos šviesos ir norėdamos jums kai ką pasakyti. Metams bėgant atsiveria vis daugiau Laumės akių. Versmėtą sufozinį cirką giliame Rašės upelio slėnyje prieš daugelį šimtmečių suformavo iš gelmių kylantis vanduo. 2020 metų pavasarį buvo išmatuotas bendras verdenių debitas (Q – 10-15 l/s) ir ištirtas vandens mėginys Lietuvos geologijos tarnybos laboratorijoje. Šaltinio vanduo yra švarus ir gėlas – turi mažai mineralinių medžiagų (324 mg/l); priskiriamas kalcio, magnio hidrokarbonatiniam tipui, santykinai kietas (6,39 mg-ekv/l), daugiausiai karbonatinis (lengvai pašalinamas virinant). Jame nedaug organinės medžiagos (permanganatinė oksidacija 2,32 mg O/l, neužterštas azoto junginiais).
Su lietuvių sakmėmis susijusį pavadinimą šaltiniui sugalvojo šalia gyvenantis menininkas Vytautas Kondrotas.
2021 m. Rašės versmės „Laumės akys“ paskelbtos valstybės saugomu gamtos paveldo objektu. Panašūs šaltiniai trykšta Skuodo krašte (Šmitos versmės), Kelmės rajone (Svilės kaime), Varėnos rajone prie Skroblaus upelio ir kitur.
+9
Atsiliepimai