Please ensure Javascript is enabled for purposes of website accessibility
VšĮ Utenos turizmo informacijos centras

Rinkos aikštė

Architektūra

Kontaktai

Adresas:

1599 m. Utena gavo prekybos privilegiją. Tai sąlygojo miesto augimą, prekybos plėtrą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje miestelis perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre sukurta keturkampė turgaus aikštė. XVIII a. pradžioje Uteną nuniokoja karai su švedais, badas, maras. Miestas atsigauti pradėjo XVIII a. antroje pusėje. Tarp susikertančių kelių iš Breslaujos, Vilkmergės ir Vilniaus įsikūrusioje Utenoje vyko dideli turgūs. Formavosi prekybinis miestas, jame augo žydų bendruomenė. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, Utenoje žydų tautybės asmenys sudarė daugiau kaip 70 proc. gyventojų. Tarpukariu žydų gyvenamoji erdvė apėmė beveik visą miesto centrą, įvairūs jų pastatai stovėjo ir miesto pakraščiuose. Tačiau Rinkos aikštė buvo tapusi pagrindiniu šios bendruomenės gyvenimo ir prekybos centru. Čia vyko prekyba malkomis, grūdais, šienu, specialiuose paviljonuose, vadinamuosiuose ,,jatkose“ buvo prekiaujama mėsa. Aikštėje ir jos prieigose stovėjo ir vieni svarbiausių žydų bendruomenės pastatai – sinagogos. Didžioji sinagoga (Rinkos a. 6), pastatyta apie 1862 m., buvo medinė, 1895 m. perstatyta į mūrinę, atnaujinta apie 1930 m. Sinagoga veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Pastatas nukentėjo per karą, suremontuotas po 1970 m. Jame buvo įsikūrusios įvairios įstaigos. Šiuo metu pastatas perstatytas, jame įsikūrė hemodializės centras. Baltoji sinagoga (tarp Rinkos a. ir Ežero g. pradžios) pastatyta XIX a. pabaigoje. Pirmojo pasaulinio karo metu joje veikė vokiečių karinės administracijos įstaiga. Pastatas sugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Dabar pastato vietoje yra automobilių stovėjimo aikštelė. Antroji Utenoje išlikusi sinagoga (Ežero g. 2) pastatyta po 1890 m. gaisro. Šiuo metu atnaujintame pastate veikia teisinių paslaugų kontora. Šalia stovėjo rabinų Aizenštatų dinastijos namas (Ežero g. 4). Utenos rabinas Abraomas Aizenštatas (1813–1868) – veikalo „Pitche Teshuva“ autorius. Jo sūnus Benjaminas Aizenštatas (1838–1920) tarnavo rabinu Utenoje 52 metus, parašė kūrinį „Masaot Binyamin“. Benjaminas Aizenštatas ir jo žmona Rachelė palaidoti Utenos Šilinės kapinėse. Jų sūnus Abraomas Aizenštatas (1871–1939) rabinu Utenoje tarnavo 19 metų (iki mirties). Rabinų Aizenštatų namas neišliko. Jo vietoje pastatytas naujas gyvenamasis namas. Kitoje aikštės pusėje išliko medinis dviaukštis pastatas, kuriame 1920 m. pradžioje buvo įsteigtas Žydų liaudies bankas (Rinkos a. 5). Dabar tai renovuotas gyvenamasis namas. Senuosius Utenos gyventojus primena ir Rinkos aikštės kaimynystėje esanti Žydų gatvelė. Utena didžiuojasi, kad yra įžymiojo Bernardo Louno (Borucho Laco) – Lietuvos žydų kilmės profesoriaus, gydytojo, žymaus kardiologo, defibriliatoriaus išradėjo, kovotojo už taiką ir Nobelio premijos laureato gimtasis miestas. 1921 m. Utenoje gimęs Boruchas Lacas 1935 m. su šeima pasitraukė į JAV. 1945 m. baigė Jeilio universiteto medicinos fakultetą. Tapo vienu iš judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Ši pasaulinė medikų federacija, suvienijusi apie 150 000 gydytojų iš 40 šalių, buvo įkurta Ženevoje 1980 m. Šaltojo karo sąlygomis organizacijos veikla suvaidino reikšmingą vaidmenį uždraudžiant branduolinio ginklo platinimą. 1985 m. federacijai paskirtą Nobelio Taikos premiją atsiėmė B. Lounas ir Jevgenijus Čazovas.

Atsiliepimai

Komentuoti