Senoji ligoninė

1907 m. buvo padėtas kertinis Utenos ligoninės akmuo. Sklypą ligoninės statybai dovanojo Utenos dvarininkas Balcevičius. 1906 m. gruodžio 18 d. „Vilniaus žiniose“ nurodoma: „Utena, (Ukmergės pavietas). Čia ant p. Balcevičiaus žemės bus išmūrytas ligonbutis. Ligonių tilps iki dešimties. Ligonbučio name gyvens ir gydytojas“. Padedant gubernatoriui Veriovkinui sprendimas įgavo plačius užmojus – išsiplėsta iki 40 vietų, planuota įrengti operacinius kambarius, vonias, vaterklozetus. Piotrui Veriovkinui ir jo žmonai Sofijai modernios ligoninės statyba nebuvo naujiena – jie Kaune jau buvo įsteigę Raudonojo Kryžiaus ligoninę.
Statybos darbams vadovavo inžinierius Sroka.
Iškilmingas atidarymas įvyko 1909 m. rugsėjį. Ligoninės pastatas – plytų stiliaus, eksterjerą puošė neoromantiniai-neogotikiniai bokšteliai. Šalia pastatytas mūrinukas gydytojui, atokiau – dar vienas pastatas sergantiesiems užkrečiamomis ligomis.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1915 m. Utenos ligoninės personalas drauge su inventoriumi buvo evakuotas į Rževą Tvėrės gubernijoje, o netrukus Utenoje jau šeimininkavo kaizerinės Vokietijos kariai.
Vokiečių karo medikas Iveras Henningsenas laiške šeimai rašė: „Trečią valandą popiet atvykome į Utenos miestelį, didelį ir gražų kaip Haderslevas. Radome ligoninę su dideliu priestatu gydytojams, jis pasirodė tinkamas. Turėjome progos pamatyti modernią rusų ligoninę, visiškai tuščią, neseniai apleistą. Gydytojų pastate viskas naujai išdažyta, grindys išklotos linoleumu. Gražu ir šiuolaikiška, tik apleista. Ant žemės voliojasi popieriai ir laiškai, virtuvėje – maisto likučiai. Pasiimti tik reikalingiausi daiktai. Pačioje ligoninėje, dydžio sulig mūsiške, taip pat buvo didelė laboratorija...“
Vietiniai ligoniai iš ligoninės buvo iškelti. Ligoninėje imta gydyti ir operuoti tik mūšiuose sužeistus karius. Ne visiems pavykdavo pasveikti. Mirusius ligoninėje ar pargabentus iš mūšio lauko nebegyvus karius laidojo netoli ligoninės įrengtose kapinėse. Vėliau ant kapų pastatyti paminklai, kapinės aptvertos ir prižiūrimos.
Šiuo metu perstatytoje ligoninėje įsikūrusi Šv. Klaros palaikomosios slaugos ligoninė.

Ligoninės atidarymo nuotraukoje matome kleboną Antaną Švatelį, geležinkelio stoties viršininką Jurkevičių, žydų rabiną Benjaminą Aizenštatą, stačiatikių dvasininką Aleksandrą Kukuškiną, gydytoją Antaną Vadopalą, statybos inžinierių Sroką, kunigą Joną Švagždį, mokyklos vedėją Andrejų Markulį. Į kairę nuo Sofijos Veriovkinos (su balta skrybėle) stovi Piotras Veriovkinas.