Taukelių dvaro senosios kapinės ir gydytojo J. Šimkevičiaus kapas

„Gerbiamas lig šiolei“, 2018 m.
Autoriai: Vida Kairienė, Adolfas Sinkevičius.


Keliaudami senąjį traktą St. Peterburgas–Varšuva menančiu keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, istorinių vietų lankytojai gali užsukti į Taukelius (GPS: 55.575542, 25.787031 (WGS) ir aplankyti ten buvusio dvaro kapinaites. Kapinaitėse XVIII a. pastatyta koplyčia, kurioje buvo laidojami jos fundatorių – dvarininkų Kozielų giminės atstovai. Iki šių laikų Taukelių dvaro senosiose kapinėse išlikę mauzoliejinės koplyčios griuvėsiai. 1979 m. kapinaitėse pastatytas stogastulpis, kurį žymus tautodailininkas ir medžio skulptorius Stasys Karanauskas sukūrė čia palaidotam Taukelių dvaro šeimininkui Jokūbui Šimkevičiui. Garsus XIX a. pr. gydytojas, vienas pediatrijos pradininkų bei blaivybės idėjos propaguotojas Lietuvoje ir Lenkijoje, visuomenės veikėjas, satyrikas, filantropas, masonas J. Šimkevičius gimė 1775 m. Raseinių valsčiuje. 1796–1802 studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Stažuotės Paryžiuje metu įgijo mokslų daktaro laipsnį ir teisę vadintis imperatoriaus leibmediku. Dirbo gydytoju Vilniuje. 1805 m. Vilniaus gydytojai susibūrė į vieną pirmųjų to meto Rusijos imperijoje Medicinos draugiją, kurios organizavimo darbuose dalyvavo ir J. Šimkevičius, vėliau išrinktas šios draugijos pirmininku. Draugijos veikla buvo reikšminga medicinos mokslo plėtrai, medikų kvalifikacijai kelti, sanitariniam švietimui plisti. Lenkų kalba parašė vadovėlį „Mokslas apie teorinę ir praktinę chirurgiją“ (1806) ir vadovėlį „Mokslas apie vaikų ligas“ (1810). Tai pirmieji moderniosios medicinos traktatai ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Rusijos imperijoje. Todėl J. Šimkevičius pagrįstai tituluojamas kaulų lūžių, vaikų įgimtų deformacijų operacinio gydymo, ortodontogijos pradininku Rytų Europoje. Knygoje „Veikalas apie girtuoklystę“ (1818) autorius įvairiais aspektais apibūdino alkoholio vartojimo problemą. Priklausė Vilniaus šviesuomenės masonų ložei „Uolusis lietuvis“, įkūrė naują ložę „Reformuotas uolusis lietuvis“. Įsteigė draugiją „Nenaudėliai“ („Szubrawcy”), kuri leido satyrinį laikraštėlį „Grindinio žinios“ („Wiadomości Brukowe“), ir buvo išrinktas pirmuoju šios draugijos prezidentu. Smarkiai pablogėjus sveikatai, J. Šimkevičius išvyko į nusipirktą dvarelį Taukeliuose (Daugailių valsčius), kur 1818 m. mirė. Savo turtą gydytojas testamentu paaukojo švietėjiškiems tikslams. Gydytojo J. Šimkevičiaus amžinojo poilsio vieta ir Taukelių dvaro senosios kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą ir saugomos valstybės.