Sausio 18 d. 12 val. kviečiame į Utenos kraštotyros muziejų (Utenio a. 3, Utena), kur bus atidaroma tautodailininkės Dalios Indrašienės (1970-2023) kūrybos darbų paroda „Žalčio Vyžo sapnas“. Paroda bus eksponuojama iki vasario 15 d.
„Ar aš ten esu, ar ne… Jaučiu – kylu aukštyn. Taip palengva, labai lėtai. Apačioje lieka žalia žalia pievelė. Nuo jos į viršų lėtai kyla juodi paukščiai. Mane laiko didelė mėlyna gysla… Erdvės beribės. Baimės nėra, tik bejėgystė..“ (iš Dalios Indrašienės sapnų dienoraščio).
Menininko siela ir vaizduotė – beribės erdvės, sapnai, vizijos. Iš jų į tikrovę, mūsų regimybę menininko rankos, akys perkelia pačius geriausius vaizdus. Tautodailininkės Dalios Indrašienės siuvinėti daugiasluoksniai, harmoningi darbai kalba apie gimtųjų Vyžuonų palaukes, ežerų gilybę, vaikystėje gaudytus margaspalvius drugelius, senas pirtis, šieno kupetas, kvepiančius laukų, paežerės žolynus, kurių gyvenimas tęsiasi kvapnioje džiovintoje puokštėje. Paveikslų dygsniuose lyg gyvi suplazda paukščiai, mitinio tautosakos pasaulio paslaptis šnabžda žaltys Vyžas, apraizgęs bažnyčios kalvą, Perkūnas, vaidilutės, Pažinimo medis. Savitose kūrinių kompozicijose, primenančiose regėjimus, sapnus iškyla ir religiniai motyvai - kryžiai, medžių paunksmėse rymantys koplytstulpiai. Autorė prisilietė ir prie heraldikos – Vyžuonų, Biržų, Indrašių šeimos simbolikos.
Dalia Indrašienė darbuose pasitelkdavo įvairias siuvinėjimo technikas: kryželio, pilnojo siuvinėjimo, peltakiavimo, aplikacijos, kūrybines idėjas taip pat realizuodavo kurdama faktūriškus papuošalus, siūdama minkštus žaislus vaikams. Paveiksluose dominuoja pastelinės, gamtos spalvos, siūlo dygsniais nutapyti nostalgija ir prisiminimais persmelkti vaizdiniai. Dalios Indrašienės kūryba tarsi įkvėpusi Čiurlionio paveikslų dvasios – stebėdamas siuvinėtą pasaulį susimąstai apie mįslinga beribių erdvių trauką.
Dalintis nuoroda el.paštu